Tarptautinė moters diena

 

 

Istorija

Šios dienos ištakos siekia Antikos laikus – remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis.

 

Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 metų kovo 8 dieną Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus.

 

 

ŠVENTĖS IR ATMINTINOS DIENOS KOVO MĖNESĮ

 

 

03-03

Tarptautinė rašytojų diena

03-04

Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo diena,

Kovarnių diena

03-08

Tarptautinė Moters diena

03-10 

40-ties paukščių diena

03-11

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

03-14

π (pi) diena

03-16

Knygnešio diena

03-19

Šv. Juozapas, Pempės šventė

03-20

Pasaulinė žemės diena,

Pavasario lygiadienis

03-21

Pasaulinė poezijos diena,

tarptautinė miego diena,

Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena

03-22

Pasaulinė vandens diena

03-24

Verbų sekmadienis

03-25

Apsireiškimas Šv. Mergelei Marijai,

Blovieščiai, Gandro diena

03-27

Tarptautinė teatro diena

03-29

Lietuvos įstojimo į NATO diena

03-31

Įvedamas vasaros laikas

 

 

 

 

 


Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

 

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

 

Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Pasirašė jį 20 tarybos narių, be minėtųjų keturių: kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link.

 

Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

 

1941 m. prasidėjus Vokietijos ir Tarybų Sąjungos karui, nepriklausomybės akto signatarų laukė liūdnas likimas – vieni iš jų nužudyti, kiti ištremti į lagerius.

 

Sovietinės okupacijos metais Vasario 16-oji kaip šventė buvo draudžiama minėti. Bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas grėsė sovietinės imperijos stabilumui ir griežčiausiomis priemonėmis buvo slopinamas. Pirmą kartą Vasario 16-oji buvo oficialiai paminėta 1989 metais Mokslų akademijoje vykusiame posėdyje.

 

 

Vasario 16-osios aktas atkurtas 1990 m. kovo 11 d.

Valentino diena


Valentino diena arba Šv. Valentino diena švenčiama vasario 14 d. Ji vadinama įsimylėjėlių arba meilės diena.

 

Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, kur vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.

Lietuvoje ši šventė yra labai nesena – ji švenčiama tik po nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Kai kurie kultūros istorikai ir etnografai mano, kad panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos diena.

VASARIO MĖNESIO ĮSIMINTINO DATOS

 

02 - Grabnyčios, Perkūno diena

02 - Pasaulinė pelkių diena

03 - Šv. Blažiejus, Linų diena arba Eglės diena.

05 - Šv. Agota, Duonos diena

06 - Pelenų diena

11 - Pasaulinė ligonių diena

12 - Tarptautinė saugesnio interneto diena

14 - Šv. Valentinas, Įsimylėjėlių diena

16 - Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

21 - Tarptautinė gimtosios kalbos diena

21 - Tarptautinė gido diena

22 - Nusikaltimų aukų rėmimo diena

24 - Šv. Motiejus, Vieversio diena

24 - Estijos Nepriklausomybės diena

Vasario 11-ąją pasauline ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1992 m. gegužės 13 d. Nuo to laiko ši diena minima krikščioniškose šalyse.

Jau Antikos laikais žmonės nagrinėjo sveikųjų ir sergančiųjų sąvokas bei ieškojo efektyvių priemonių, padedančių išsaugoti sveikatą. Tad atsirado tokios profesijos kaip gydytojas būtinybė, žmogaus, kuris gydytų ligonį ir saugotų jį nuo kančių. Šiais laikais niekam nekyla abejonių, kokia kilni gydytojų ir slaugytojų misija, kuri yra jų kasdieninė veikla ir pareiga. Visuomenės sveikatos specialistai taipogi saugo žmones nuo ligų ir sveikatai kylančių pavojų, tačiau jų tikslas nėra visuomenės narių gydymas, bet sveikesnės visuomenės kūrimas. Jie nagrinėja, aiškina ir sprendžia visuomenės sveikatos problemas, propaguoja sveiką gyvenseną ir taiko prevencines priemones.

Pasak įvairiausių medicininių šaltinių, didžiausią žmogaus turtą - sveikatą lemia:

 50 proc. gyvensena,

20 proc. fizinė ir socialinė aplinka,

20 proc.- genetika

ir tik 10 proc. medicininė priežiūra.

 

Negalima teigti, kad esame kalti dėl savo blogos sveikatos ar atsirandančių ligų. Bet žinoma ir tai, jog žmogus savo sveikatos visiškai nevertina. Ar tikrai kiekvienas pasistengiame išnaudoti visus tuos 50 procentų, kad galėtume džiaugtis sveiku, pilnaverčiu ir ilgu gyvenimu? Jaunystėje net nesusimąstome, kad mūsų poelgiai, žalingi įpročiai, fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba - tai rizikos veiksniai, tiksinti laiko bomba, kuri gali sprogti ir atnešti sunkius padarinius bei kančias ne tik mums, bet ir mūsų artimiesiems: tėvams, vyrams ir žmonoms, vaikams. 

PASAULINĖ PELKIŲ DIENA

 

 

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei seklių vandenų apsaugą.

Lietuvoje vasario 2 d. – Grabnyčios, arba Perkūno diena, buvo siejama būtent su žvake, dar vadinama Grabnyčia. 

Grabnyčios pavadinimas yra lenkiškos kilmės (nuo žodžio gromnice) ir reiškia šios šventės metu bažnyčioje pašventintas žvakes. Šios žvakės dar vadinamos graudulinėmis.

 

 Daugelis tikinčiųjų vasario 2-ąją eidavo į bažnyčias įsigyti šventintų žvakių arba pašventinti savo pačių pasigamintų, kurias vasario 5 d. apnešdavo triskart aplink stalą ar židinį, po to visiems namiškiams kryžmai padegindavo plaukus ties kakta, pakaušiu ir paausiuose – apsaugai nuo žaibų ir nuo visų kitų nelaimių. Tikint, kad graudulinė žvakė atgina perkūnijos grėsmę, vos užslinkus audros debesims, ją uždegdavo ir statydavo ant palangės. Pradedant statybas, gabaliukas graudulinės žvakės būdavo paslepiamas pirmojo vainiko sankirtoje. 

PUSIAUŽIEMIS, KIRMĖLINĖ

 

 

Žiemos vidurys būna 25 dieną. Žmonės sakydavo, kad per Pusiaužiemį barsukas išlenda iš olos. Jeigu diena saulėta, barsukas mato šešėlį ir lenda atgal atbulas į olą slėptis, gula ant to paties šono, - tada sniegas jau greit prasmegs. Jei apsiniaukę, barsukas pavaikšto po mišką ir grįžęs kietai įminga ant kito šono, - tada pavasario teks dar ilgai laukti. Tądien ir meška ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną.

 


Mūsų protėvių buvo manoma, kad šią dieną gyvatės (kirmėlės, žalčiai) atgyja ir iš girių šliaužia į namus krikštyti (paragauti) valgių; tuo pat tikslu būdavo pažadinami ir naminiai žalčiai. Užtat kai kur ši diena dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena ir Krikštais. 

2014 – Arklio metai

 

Arklys ne tik kinų kultūroje, bet ir visame pasaulyje labai gerbiamas gyvūnas. Tai garbingumo, kilnumo, kantrybės, greičio ir, be jokios abejonės, grožio simbolis.

Metai: 1906, 1918, 1930, 1942, 1954, 1966, 1978, 1990, 2002, 2014, 2026.

Geros savybės: geraširdiškumas, draugiškumas, atvirumas, geras humoro jausmas, aštrus liežuvis.

Neigiamos savybės: nerimas, nekantrumas, kovingumas, pernelyg didelis susirūpinimas savimi, besikeičianti nuotaika.

Tinkama profesija: politiko, sportininko, pardavėjo. Tiks bet koks darbas, kuriame bus vertinama iniciatyva ir gebėjimas įrodyti savo tiesą.

Arklys – gero draugo, kario simbolis.

Arklys gyvena akimirkos džiaugsmu, visuomet ieško naujų, įdomių įspūdžių. Jis mielai leidžiasi į nežinomybę – gal jau už pirmo posūkio laukia naujas nuotykis.

Arklys vienas iš temperamentingiausių, greičiausių ir judriausių Zodiako ženklų, visuomet ieškantis naujų įspūdžių. Arklys jau seniai būna pasiekęs tikslą, kai kiti dar tik bėga link jo.

Šio ženklo žmonės itin bendraujantys, mėgstantys pokylius, renginius. Sugeba patys gerai pasilinksminti ir pralinksminti kitus. Nesikuklina, moka atkreipti į save dėmesį.

Gyvenimas su jais kupinas nuotykių. Turi gerą skonį, moka tinkamai rengtis. Mėgsta įvairius renginius, teatrą, susirinkimus, sportines varžybas – visa, kur daug žmonių. Moka sakyti komplimentus, linksmi, kalbūs ir populiarūs. Lengvai gali suvaldyti daug žmonių.

 

Puikiai sekasi ne tik protinis, bet ir fizinis darbas. Šio ženklo žmonės sportiški, lankstūs. Greitai išvedami iš kantrybės. Egoistiški, gali sutrypti visus, kurie pasitaikys kelyje be sąžinės graužaties, nes jiems savas gėris svarbiau už kitų.

Sausio 13-oji

 

Laisvės gynėjų dieną – paminėjome pilietine akcija ,,Atmintis gyva, nes liudija", prisiminėme prieš 23 metus Lietuvos piliečių vieningą siekį apginti atkurtos valstybės nepriklausomybę. Languose degėme žvakutes, žiūrėjome to meto įvykių kroniką, diskutavome, išleidome informacinį stendą, prisiminėme ir pagerbėme žuvusiuosius valstybės gynėjus.

SAUSIO MĖNESIO MINĖTINOS DIENOS

 

 

01 - Naujieji metai.

01 - Lietuvos vėliavos diena.

06 - Trys karaliai.

13 - Laisvės gynėjų diena.

25 - Šv. Pauliaus atsivertimas, Pusiaužiemis, Kirmėlinė.

26 - Tarptautinė muitinių (muitininkų) diena.         

SAUSIO MĖNESIO ORO SPĖLIOJIMAI PAGAL GAMTOS DĖSNIUS – SENOLIŲ IŠMINTIS:

 

• Koks sausis - tokia ir liepa.

 

• Jei sausis šiltas, negreit ateis pavasaris, o vasara bus lietinga.

 

• Šaltas sausis - vėlyvo pavasario lauk; jei sausis miglotas, bus šlapi metai.

 

• Jei sausio pradžia ir pabaiga graži - lauk gerų metų.

 

• Jei sausis miglotas, tai žiemos pabaiga snieguota.

 

• Jei sausis su migla, tai vasara su lietučiu.

 

• Sniegena gieda – bus sniego.

 

 

• Sausio 25 d. barsukas išlenda iš savo olos arba verčiasi ant kito šono. Jei saulėta diena, pamatęs savo šešėlį, vėl lenda atgal į olą, tada antroji žiemos pusė būnanti šaltesnė už pirmąją. Jeigu diena apsiniaukusi, barsukas pagalvoja, kad jau pavasaris ir jau į olą nebelenda - vadinas pavasaris jau čia pat.

Be pėdsakų metai nepraeina,

Kažką palieka, kažką nusineša išeidami.

Šviesių dienų, džiugių minčių,

 

Tegul Naujieji atneša ateidami!

 

 

Kalėdosstebuklų metas. 
 

Tekrinta baltos snaigės, atnešdamos Jums gražią viltį ir tikėjimą.

Tekrykštauja sniego jūroje linksmi ir laimingi vaikai, priversdami mus pagalvoti, kad vis dėlto gyventi norisi.

Tesiaučia pūga, pasėdama kiekvieno namuose santarvę ir gerumą.

Tedovanoja Jums Kalėdų Senelis džiaugsmą glėbiais, sveikatą maišais, o liūdesiui lai nepalieka vietos.

 zv

 

GRUODŽIO MĖNESIO ĮSIMINTINO DATOS 

01 - Pasaulinė AIDS diena. 
02 - Tarptautinė vergovės panaikinimo diena. 
03 - Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. 
04 - Šv. Barbora. 
05 - Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą. 
06 - Šv. Mikalojus, Arklių diena. 
07 - Tarptautinė civilinės aviacijos diena. 
07 - Šv. Ambraziejus. 
08 - Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo šventė. 
09 - Tarptautinė antikorupcijos diena. 
10 - Žmogaus teisių diena. 
10 - Futbolo diena. 
10 - Nobelio diena. 
11 - Pasaulinė tango diena. 
11 - Tarptautinė kalnų diena. 
13 - Šviesos diena, Šv. Liucija. 
18 - Tarptautinė migrantų diena. 
21 - Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė. 
24 - Šv. Kūčios. 
25 - 
Kalėdos. 
26 - Kalėdos (antra diena). 
31 - Blogų minčių atsikratymo diena. 

ŽIEMOS SAULĖGRĮŽA, ELNIO DEVYNIARAGIO ŠVENTĖ            

 

 

Minima: gruodžio 21d.

 

Gruodžio 21 – 24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta.

 

Gruodžio 22 d. laikoma astronominės žiemos pradžia.

 

Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.

Elnias devyniaragis (mėnulis) vasarą eina žemai, tada trumpa naktis; žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga. Tokius vaizdinius galima rasti senose liaudies dainose.

 

Pvz., kalėdinėje dainoje:

„Oi atabėga bistrus alnelis

Lėliu Kalėda, Kalėda.

Bistrus alnelis devyniaragis

Lėliu Kalėda, Kalėda...“

 

Pasakojama, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Taigi žiemos saulėgrįža iš tiesų buvo švenčiama iki Kalėdų. Kai kuriose dainose elnias ir kaip Saulės simbolis, atnešantis ant ragų saulę.

Tarptautinė migrantų diena

Minima: 2013.12.18

Gruodžio 18-oji Jungtinių Tautų sprendimu paskelbta migracijos diena. Šią dieną valstybės skatinamos aptarti migracijos problemas.

Migracija (lot. migratio – kėlimasis, kraustymasis) – gyventojų kėlimasis iš vienos vietos į kitą. Dėl migracijos šalyje daugėja kitakalbių skaičius, mažėja savos tautos piliečių. Susiduriant skirtingų tautų, skirtingų tikėjimų žmonėms, didėja vidinių šalies nesutarimų grėsmė. Dėl migracijos vienos šalies intelektualai gali „nutekėti“ į kitą šalį. Vienai šaliai tai gali būti naudinga, kitai žalinga. Lietuvos sąlygomis nepatenkinti išsilavinę žmonės taip pat neretai susigundo pabėgti į kitą šalį.

2007 m. iš Lietuvos emigravo 13 900 gyventojų, o 2007 m. – 17 000. Atvykusiųjųskaičius 2007 siekė 8.600 žmonių, 2008 – 9.300 žmonių. Lietuva pagal emigracijos mastą – pirmoji Europos Sąjungoje. 2008 m. neigiamas migracijos saldo (emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) 1 000 gyventojų buvo tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse narėse – Lietuvoje (-2,3), Latvijoje (-1,1), Lenkijoje (-0,4) ir Bulgarijoje (-0,2).

Apie migraciją sužinosite Lietuvos migracijos departamento interneto svetainėje: http://www.migracija.lt/ 

Tarptautinė kalnų diena 

Minima: gruodžio 11d.

Vieniems galbūt tai puiki proga pasidomėti alpinizmu, kitiems – tiesiog pasigrožėti kalnų peizažais, o gal ir aplankyti aukščiausią Lietuvos kalną.

Lietuvoje nėra tokių įspūdingų kalnų, tačiau verta aplankyti aukščiausią Lietuvos kalną – Aukštoją, esantį Vilniaus rajone, Medininkuose 0,5 km į pietus nuo Juozapinės kalvos. Šio kalno aukštis – 293,84 metrai.

Didžiausias pasaulio kalnas – Himalajai. Tai kalnai tarp Centrinės ir Pietinės Azijos ribos, skiriantys Tibeto kalnyną nuo Indo ir Gango žemumos. Bendras Himalajų kalnų ilgis siekia 2 400 km, plotis 200 – 350 km. Himalajai stūkso Kinijos, Indijos, Nepalo ir Pakistano teritorijose. Aukščiausia Himalajų kalnų viršūnė vadinama Džomolungma arba Everestu. Ji siekia 8851 metrų. Manoma, kad Himalajų kilimas dar nesibaigė. Tai patvirtina dažni žemės drebėjimai ir aukštai virš jūros lygio aptinkamų kvartero nuogulų sluoksniai. Kalnus sudaro įvairaus amžiaus kristalinės, metamorfinės, nuosėdinės ir vulkaninės uolienos nuo archėjaus iki kvartero.

Futbolo diena           

Minima: 2013.12.10

 

Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai čia surado ne tik piešinių, kuriuose pavaizduotas žaidimas, bet ir pačių kamuolių. Yra žinių, kad kamuolį mušinėti kojomis mėgo dar prieš 2000 m. pr. m. e. gyvenę kinų kariai.

Daugiau žinių apie futbolą pasiekia iš XII a. Anglijos. Tuomet futbolas buvo žaidžiamas Anglijos miestų turgaus aikštėse ar net siaurokose gatvelėse. Tuomet šis žaidimas buvo žaidžiamas be jokių griežtų taisyklių. Kamuolį buvo galima mušinėti kojomis, rankomis, galva; stverti jį iš kitų žaidėjų. Žaidimas buvo toks azartiškas, kad žaidėjai besivaikydami kamuolio nuversdavo turgaus palapines, paskui kamuolį griūdavo į upes... Miestiečiai baimingai traukdavosi į šalis. Tokie futbolo žaidėjai neretai būdavo mėlyni nuo sutrenkimų, pamuštomis akimis ir kojomis. Tuometinis keliautojas Gastonas de Fua yra pasakęs: „ir anglai tai vadina žaidimu? Tuomet ką jie vadina muštynėmis?“

Tuo metu dvasininkai ir prekybininkai reikalavo šį žaidimą uždrausti. 1313 m. karalius Edvardas uždraudė šį žaidimą žaisti Londone. Už tai žaidėjai galėjo patekti į kalėjimą. Tuomet žaidėjai persikėlė už miesto ribų. 1389 m. karalius Ričardas II uždraudė žaisti futbolą visoje karalystėje. Draudimas žaisti futbolą atšauktas tik 1592 m. Škotijoje ir 1603 m. Anglijoje. Panašūs žaidimai kamuoliu vykdavo ir kitų Europos miestų aikštėse.

 

1872 m. tarp Anglijos ir Škotijos rinktinių įvyko pirmosios futbolo rungtynės. Deja, rungtynėse nė vienai komandai nepavyko įmušti įvarčio. Nuo 1884 m. pradėtos rengti tarptautinės rungtynės. Jose dalyvavo didžiosios Britanijos komandos. Pirmąsias rungtynes laimėjo škotai. Pirmosios Olimpinės žaidynės įvyko 1900 m. Jas taip pat laimėjo škotai.

 

1904 m. Paryžiuje 6 šalys (Prancūzija, Belgija, Olandija, Danija, Švedija ir Šveicarija) įkūrė Tarptautinę Futbolo Federaciją – FIFA. Nuo 1930 m. federacija pradėjo rengti pasaulio futbolo čempionatus. Europos pirmenybės organizuojamos tik nuo 1960 metų.

ŽMOGAUS TEISIŲ DIENA     

Minima: gruodžio10d..

 

 

Nuo 1950 metų Jungtinių Tautų Organizacija gruodžio 10-ąją skatina valstybes minėti Žmogaus teisių dieną.

 

Lietuvoje žmogaus teisės saugomos, remiantis Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija.

 

Remiantis tyrimų bendrovės Vilmorus atliktais tyrimais, Lietuvos žmonės labiausia nepatenkinti dėl šių teisių apsaugos:

Teisė turėti ir pasirinkti darbą.

Teisėį teisingą darbo apmokėjimą.

Teisėį deramą gyvenimo lygį.

Teisėį socialinę apsaugą.

Teisėį savalaikę ir kokybišką medicininę pagalbą.

Vaiko teisė gauti tinkamą paramą iš valstybės, kad būtų apsaugota jo teisėį mokslą.

Senyvo amžiaus žmonių teisėį socialinę apsaugą.

Teisėį teisingą bylos nagrinėjimą teisme.

Nusikaltimo aukų teisės.

Teisėį nuosavybės neliečiamumą.

 

Šv. Mikalojus, Arklių diena   

Minima: gruodžio 6d.

 

Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

 

Keletas įdomių faktų apie arklius:

Išradus pirmąsias mašinas, jų galingumas pradėtas lyginti su arklio galia. 1 AJ (arklio jėga) lygi 75 Kg m/s. Vieno žmogaus jėga apytikriai lygi 0,3 arklio jėgos.

Ilgiausiai gyveno Napoleono Bonaparto žirgas Marengas – 63 metus.

Didžiausias pasaulyje arklys – brabansonų veislės sunkiasvoris Bruklinas Siupremas.(198 cm, 1374 kg).

Mažiausias pasaulyje arklys – Argentinoje išvestas miniatiūrinis arklys (40 cm, 25 kg).

Lietuviai yra išvedę dvi arklių rūšis: žemaitukus ir lietuvių sunkiuosius.

Lietuvos didieji kunigaikščiai Kęstutis ir Algirdas po mirties buvo sudeginti kartu su jų žirgais.

XV a. pab. indėnai, pamatę ispanų raitelius, arklius palaikė dievais.

Balti arkliai Japonijoje dalyvaudavo religinėse apeigose.

Senovės germanai tikėjo, kad baltas arklys gali išvaikyti piktąsias dvasias.

Lietuviai pagonys sausio 15 d. švęsdavo kumeliuko krikštynas. Tikėta, kad kumeliuko pavidalą įgyja augmeniją prikeliantis požemių dievas. Balto plauko arkliais tuo metu buvo leidžiama jodinėti tik žyniams.

Lietuvoje, Niūronyse (Anykščių raj.), 1978 m. įkurtas Arklio muziejus. Jo įkūrėjas – agronomas prof. Petras Vasinauskas.

Šv. Barbora     

Minima: gruodžio 4d.

 

Gruodžio 4-oji – Šv. Barboros varduvės. Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t.y., per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų.

 

Anot legendos, Barbora buvusi Mažosios Azijos turtuolio Dioskuro dukra. Tėvas labai saugojo dukrą ir net uždarė bokšte, kad jos nesuviliotų nuolatiniai gerbėjai. Barbora įtikėjo, apsikrikštijo ir buvo už šį poelgį tėvo pasmerkta. Romėnų valdžia ją kankino ir nukirsdino tėvo kardu. Tikima, kad po jos mirties tėvą nutrenkė žaibas.

 

Barbora vaizduojama su karūna ant galvos, su suknele ir ilgu apsiaustu. Dažniausiai ji kairėje rankoje laiko kalaviją, o dešinėje taurę arba palmės šakelę.

Gruodžio 3-oji – neįgaliųjų žmonių diena. 1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje. Bemaž po dešimt metų, 1992 m. pabaigoje, Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė gruodžio 3-ąją Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena, kurios metu būtų organizuojami renginiai, skirti atkreipti dėmesį į pagalbą neįgaliesiems.

Žmonės su negalia gali išreikšti save įvairiose srityse. Žinoma ne viena akla dainininkė, stebinanti savo balsu. Šiais laikais galima sutikti ne vieną neįgalų žmogų, kuris kompiuteriu ne tik dirba, bet ir programuoja kojomis. Technologijos, kompiuteris, internetas gali gerokai pasitarnauti tokiems žmonėmis, visų pirma, sudaryti jiems sąlygas bendrauti ir nesijausti kitokiu, nei kiti.

DRAUGO DIENA   

Lapkričio 29d.

 

 „Draugystė – reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nenorėtų gyventi be draugų, net jeigu būtų pertekęs visų kitų gėrybių,“- taip apie draugystę kalbėjo Aristotelis, graikų filosofas, tyrinėtojas, gyvenęs IV a. pr. m. e. 

 

2003 m. Lietuvos televizijos kanalas LNK ir mobiliojo ryšio paslaugų bendrovė „Omnitel“ lapkričio 29-ąją paskelbė Draugo diena.

 

Šią dieną visi kviečiami prisiminti, pasveikinti savo draugus, pasakyti vieną kitą gerą žodį ir pabrėžti, kokie svarbūs mūsų visų gyvenime yra tie keli artimi žmonės. Prie šventės prisijungė vaikų jaunimo klubai, kviečiantys surasti draugą ir bendramintį tos pačios patinkančios veiklos būrelyje.

 

 

Draugas yra žmogus, kuris padeda nelaimėje, tačiau nereikia pamiršti, jog jam taip pat reikia pagalbos. Kaip yra abipusė meilė, taip turi būti ir abipusė draugystė. Tinkamiausias laikas apkabinti draugą ir pasakyti, kad jį gerbi, yra Draugo diena. Saugokime draugus ir jie saugos mus.

Du draugai

 

Du draugai ėjo dykuma. Staiga jie susiginčijo, ir vienas skėlė antausį kitam. Tas, kęsdamas skausmą, bet nieko nesakydamas, paraše ant smėlio: "Šiandien mano geriausias draugas skėlė man antausį."

Jie žingsniavo toliau ir rado oazę, kur nusprendė išsimaudyti. Tas, kuris gavo antausi vos nepaskendo, bet draugas jį išgelbėjo. Atsipeikėjęs jis parašė ant akmens: "Šiandien geriausias draugas išgelbėjo man gyvybę."

 

Kai jo paklausė, kodėl apie nuoskaudą parašė ant smėlio, o apie išgelbėjimą – ant akmens, šis atsakė: „Kai mus kas užgauna, rašome tai ant smėlio, kad skriaudą užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau, kai kas mums padaro gero, išgraviruojame tai ant akmens, kad joks vėjas negalėtų nutrinti“.„Išmokite rašyti skriaudas ant smėlio, o patirtą džiaugsmą ant akmens“.

Posakiai apie draugus

 

 

  1. Draugas yra dovana, kurią pats sau įteiki. – R. L. Stivensonas.
  2. Draugas – tas, su kuriuo už jo pagalbą atsiskaityti nereikia. – J. Laucius.
  3. Draugą aš labiausiai myliu už jo trūkumus, apie kuriuos galima pakalbėti. – V. Hazlitas.
  4. Draugo ištikimybė reikalinga ir laimėje, o nelaimėje ji tiesiog būtina. – Seneka.
  5. Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi.
  6. Kol draugą pažinsi, suvalgysi maišą druskos.
  7. Draugystė kaip stiklas, sumuši – neatitaisysi 
  8. Nesitikėk iš draugystės naudos, o džiaukis galimybe teikti džiaugsmą kitam. – Seneka.
  9. Netekti draugystės – tas pats, kas netekti saulės. – E. Roterdamietis.
  10. Būti tikru draugu – reiškia pastebėti akyse dar nepasirodžiusią ašarą, o širdyje paslėptą žaizdą.
  11. Tikras draugas – tas, kuris ateina, kai visi kiti išeina. Walter Winchell 

NIEKO NEPIRKIMO DIENA

 

Lapkričio 27d.

Prieš didžiuosius metų šventinius apsipirkimus, daugiau nei 40-yje šalių švenčiama Nieko nepirkimo diena. Šita diena tiesiog siekiama atkreipti žmonių dėmesį į tokią problemą, kaip besaikį vartojimą - pirkimo manija. Kai atėjęs į parduotuvę negali sustoti ir tiesiog prisiperki nereikalingų daiktų, drabužių, kuriuos paskiau niekada nei naudoji, nei rengiesi... Pirkimo Manija - nauja priklausomybės forma, būdinga išsivysčiusioms šalims...

Aktyvistų koalicija, pasinaudojusi internetu, pavertė vietinės reikšmės metinį protestą tarptautiniu reiškiniu. Neatsitiktinai ši šventė rengiama iš karto po Padėkos dienos – didžiausio apsipirkimo metuose dienos JAV.

Nieko nepirkimo dienos  tikslas yra paskatinti pirkėjus susimąstyti, ką ir kodėl perka, pagalvoti, ar vis didėjantis vartojimas iš tiesų reiškia gyvenimo kokybės gerėjimą. Siekiant įsigyti vis didesnį kiekį įvairiausių daiktų tenka vis daugiau dirbti, o po to vėl pirkti ir vėl dirbti, pamirštant, kad linksmai laiką praleisti galima ne tik prekybos centre, o gyvenimo džiaugsmą gali suteikti tokie paprasti dalykai, kaip vaikams prieš miegą pasekta ar seniai nematytų draugų aplankymas - vietoj televizoriaus ...

Be to, ši diena iškelia ir socialines bei etines vartojimo problemas. "Reikalaudami" paprastai kuo pigesnių prekių nepagalvojame, jog taip prisidedame prie neetiškų stambiųjų korporacijų veiksmų - vaikų darbo jėgos išnaudojimo Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, genetiškai modifikuotų produktų vartojimo gamyboje, gamyklų perkėlimo į ekonomiškai silpnesnius regionus, siekiant išlaikyti žemą darbo jėgos atlyginimų lygį.

 Tad, išbandymas, nors ir nelengvas, vieną dieną per metus apsieiti be parduotuvės , visgi yra naudingas ir sveikintinas. 

PASAULINĖ TELEVIZIJOS DIENA - lapkričio 21d.

Vaikiško pasakojimo veikėjas Karslonas nustemba, išvydęs „kalbančią dėžę“ – „o kur gi jo kūnas, kojos?“ Vaikams tai tik sukelia juoką, nes Karlsonas, skirtingai nuo jų nežino, kas yra televizorius. Dabar jau nieko nenustebinsi televizoriumi. Tai kasdien naudojamas daiktas, per kurį sužinome karščiausias naujienas, žiūrime laidas ir filmus.

Tačiau pažiūrėkime į televizijos istoriją, kuri tuo metu atrodė didžiulis stebuklas. Buvo net tokių žmonių, kurie iš nežinojimo televiziją laikė „velnio daiktu“.

Keletas datų iš televizijos istorijos:

  • 1923 m. Vladimiras Zvorykinas (rusų kilmės amerikietis) išrado ikonoskopo kamerą ir kineskopo vamzdį, kurie naudojami televizoriuje.
  • 1926 m. škotas J. Bairdas pademonstravo elektromechaninę televizijos sistemą.
    Bell Labs perduoda televizijos pagalba kino filmą.
  • 1927 m. 21 metų amerikiečių inžinierius P.T. Farnsworthas sukūrė pirmąją visiškai elektroninę televizijos sistemą.
  • 1929 m. Londone atidaryta pirmoji televizijos studija.
  • 1931 m. Elektroninės televizijos transliacijos pradėtos Los Andžele ir Maskvoje.
  • 1937 m. BBC pradeda reguliariai transliuoti televizijos programas.
  • 1938 m. Firma „Du Mont“ pradeda prekiauti pirmuoju buitiniu elektroniniu televizoriumi.
  • 1950 m. Pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.
  • 1957 m. Televizija pradėta transliuoti Lietuvoje.
  • 1975 m. Lietuvoje pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.

 

Tarptautinė televizijos diena pradėta švęsti nuo 1997 m., Generalinės asamblėjos sprendimu.

PASAULINĖ SVEIKINIMOSI DIENA

Lapkričio 21 d. – Pasaulinė sveikinimosi diena. Šventė minima nuo 1973 metų. Ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą. 1973 m. rudenį broliai netyčia susitiko Nebraskoje ir taip apsidžiaugė susitikimu, kad nutarė savo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Jie išsiuntė laiškus draugams ir pažįstamiems į visus pasaulio kampelius. Jų siunčiamuose laiškuose nebuvo jokių idėjinių užuominų. Tai buvo tiesiog sveikinimai, linkėjimai ir prašymas perduoti sveikinimus dar bent 10-iai žmonių. Galiausiai jų idėją palaikė JAV ir kitos valstybės. Taigi lapkričio 21-ąją siūloma išsiųsti kuo daugiau sveikinimų visiems savo draugams ir pažįstamiems.

Apie sveikinimosi papročius

Žmonių bendravimas, tarpusavio santykiai prasideda pristatymu arba prisistatymu, tai yra, susipažinimu. Tą padaryti ne visada paprasta – daug kas priklauso nuo papročių, tradicijų, religijos, nuo to, kiek nelaukta pažinties vieta ir situacija. Čia ir praverčia per šimtmečius susiklosčiusios visuotinai pripažintos bendravimo normos. Įvairiose pasaulio šalyse sveikinimosi formos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Tibete sveikindamiesi žmonės dešine ranka nusiima galvos apdangalą, o kairiąją deda už ausies. Japonijoje sveikinamasi trejopai nusilenkiant: žemai, vidutiniškai (30 laipsnių kampu), truputį (15 laipsnių kampu). Naujosios Zelandijos gentyse sveikinamasi trinantis nosimis. Tailande už save aukštesnį sveikinama atsiklaupiant, o Nigerio tautos pagarbos ženklu laiko grindų palytėjimą lūpomis. Europiečiai dažniausiai sveikinasi kilstelėdami kepurę ir šiek tiek linkteldami.

TARPTAUTINĖ TOLERANCIJOS DIENA

 

Minima: lapkričio16d.

Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų (alkoholio, narkomanijos) toleranciją. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę.

Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė). Įvairūs socialiniai tyrimai rodo, kad lietuviai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios.

Kodėl Tolerancijos dienos minėjimui siūloma Gėlė?

 

Gėlė – visuomet kelia teigiamas emocijas. Gėlės dovanojamos mylimam žmogui, įteikiamos sveikinant įvairiomis progomis, pagerbiant kieno nors atminimą ar įteikiamos susitaikymo ženklan. Gėlė dovanojama ne tik draugui ar mylimam žmogui, bet ir tam, kurio galbūt nemėgsti, kuris yra kitoks, bet tu jį toleruoji – priimi tokį, koks jis yra. Žodis „tolerancija“ ir yra pakantumas kitam, kitokiam, gebėjimas gerbti kitą asmenį, kurio įsitikinimai ar nuomonė yra kitokia.  Visuomenėje gyvena skirtingi žmonės, todėl labai svarbu gebėti toleruoti kitą ir sugyventi. Gėlė gali būti simbolis, sujungiantis skirtingus žmones.

Europos sveikos mitybos diena          

Minima: 2013.11.08

 

Lapkričio 8-oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama maitintis sveikai, organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos mitybos principus.

 

Sveika mityba priklauso nuo to, ar žmogus suvartoja jam būtinų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kt.) tinkamą kiekį. Pagrindiniai netinkamos mitybos padariniai – viršsvoris, nutukimas arba priešingai – organizmo nualinimas, anoreksija. Nutukusių žmonių pasaulyje vis daugėja.

 

Be to, labai svarbu, kad sveikas maistas būtų neužterštas, nekenksmingas.

 

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:

 

  • valgyti kuo įvairesnį maistą
  • valgant kuo ilgiau kramtyti maistą
  • vengti užkandžių ir greito maisto
  • vartoti kuo daugiau šviežių maisto produktų
  • valgyti daug daržovių, vaisių ir grūdinių produktų
  • rinktis produktus, kuriuose yra kuo mažiau konservantų, dažiklių, saldiklių
  • nepersivalgyti, bet ir nebadauti
  • saikingai vartoti cukrų, druską
  • vengti kavos ir alkoholio
  • gerti pakankamai vandens (rekomenduojama 1,5-2 litrus per dieną).

 

 

Atminkite priežodį: Gyvenkime ne tam, kad valgytume, o valgykime tam, kad gyventume.

 

Rudens atostogos

 

Smagių rudens atostogų!!!

Laukiame į mokyklą grįžtant lapkričio 4d.

 

 

 

 

 

 

Happy Halloween!

 

 

Kviečiame 8 ir 9 klasių mokinius linksmai praleisti laiką ir dalyvauti anglų kalbos viktorinoje „Happy Halloween“, kuri vyks spalio 22d. 18.45val. aktų salėje.

Reikalavimai:

  • kiekviena klasė sudaro 2 komandas po 4 mokinius;
  •   kiekviena komanda turi turėti pavadinimą (anglų kalba);
  •  kiekviena komanda atsineša rašymo priemones;
  • kiekviena komanda turi turėti po 2 tualetinio popieriaus ritinėlius. 

Dalyvaujame  vaikų fotografijų konkurse GYVOJI GAMTA

Aušrinės katinas Sausainis

Deimantės augintinis

Samatos Čipa

Samanta

Sveikiname visus mokytojus ir auklėtojus su Tarptautine mokytojo diena!!!

Tegul Jūsų išmintis, kūryba, savitarpio supratimas, pasiaukojimas, kantrybė puošia Jūsų sielas ir uždega jose norą dalintis savo dvasiniais lobiais su mokiniais.

SPALIO MĖNESIO ĮSIMINTINOS DATOS: 

01 - Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. 
01 - Pasaulinė muzikos diena. 
01 - Pasaulinė vegetarų diena. 
02 - Angelų sargų arba Policijos diena. 
02 - Kūno kultūros ir sporto diena. 
03 - Tarptautinė Veltinio diena. 
04 - Pasaulinė gyvūnijos diena, šv. Pranciškus. 
04 - Pasaulinė architektūros diena. 
05 - Tarptautinė mokytojų diena. 
06 - Pasaulinė natūralios aplinkos diena. 
08 - Tarptautinė diena prieš stichines nelaimes. 
09 - Pasaulinė pašto diena. 
10 - Pasaulinė psichinės sveikatos diena. 
10 - Vietos savivaldos diena. 
13 - Pasaulinė organų donorystės diena. 
14 - Karaliaus Mindaugo vardo diena. 
14 - Pasaulinė standartizacijos diena. 
15 - Pasaulinė baltosios lazdelės (aklųjų) diena. 
16 - Pasaulinė maisto diena. 
16 - Tarptautinė kredito unijų diena. 
16 - Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. 
16 - Boso diena. 
17 - Tarptautinė kovos prieš skurdą diena. 
18 - Saldžiausia diena. 
23 - Molekulės diena. 
24 - Jungtinių tautų organizacijos diena. 
24 - Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena. 
25 - Konstitucijos diena. 
27 - Vytauto Didžiojo mirties diena. 
28 - Simajudas, Vėlių paminėklai. 
31 - Helovinas (Halloween).

Rugsėjo 26d. - Europos kalbų diena

 

Kalba padeda pažinti gyvenimą, atveria vartus į nuostabųjį mokslo pasaulį.

Ir mokytojui, ir auklėtojui ir mokiniui: LEISK AUTOMOBILIUI PAILSĖTI, KELIAUK PĖSČIAS

Pirmadienį prasidėjo Judrioji savaitė – tradicinė Europos miestų akcija, rengiama rugsėjo 16–22 d. Šių metų Judriosios savaitės šūkis – „Švarus oras – tai tavo judėjimas“. Miestų gyventojai kviečiami kuo mažiau naudotis automobiliais, vaikščioti pėsčiomis ar važiuoti dviračiais, rinktis viešąjį transportą.

Judriosios savaitės tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinti išsaugoti švarią aplinką. Prancūzai 1998 m. pirmieji sumanė kartą per metus skelbti akciją „Mieste – be savo automobilio“. Dienos be automobilio idėja greitai išplito ir kitose šalyse, o vėliau imta rengti savaitės akciją. 

 

Tad šią savaitę palik savo automobilį garaže, vaikščiok pėsčias ar sėsk ant dviračio ir pajausk malonumą judėti. Judriajai savaitei pasibaigus, smagiai „pėsčiuokime“ toliau.

Mieli aštuntokai,

 

Tegul būna Jūsų keliai šviesūs...

Neišblunka pasaulio viltis.

Būkite žvalūs, tiesūs, laimingi...

Nes ant Jūsų pečių ateitis.

 

 

Gerų ir lengvų mokslo metų!

 

Flag Counter